- išranguoti
- 1 išrangúoti tr. 1. J išvynioti: Tėte, išrangúok šniūrą iš vindelio Skr. ║ refl. prk. išlįsti susirietus: Pro duris trilinkas išsirangavo žmogus rš. 2. padaryti nelygų, su išraitymais: Labai kreivi, išranguoti paviršiai geriaus yra padirbti iš cielo medžio rš. 3. išvingiuoti, išrangyti: Gailėjo žemės [vedamam keliui], stūmė visi kelį nū savęs, ir paliko keliai išrangúoti Jdr. | refl.: Išsirangavusi pro visokias trobas trobeles, stovėjo žmonių ilgiausia uodega rš. 4. išringuoti, išvinguriuoti (dainą); sklandžiai ištarti (žodį): Meldamasis, išrašyk mums tą dainelę ir išmok gaidas, nesgi mes galiam pripūsti it daržinę, bet nesugebam išranguoti M.Valanč. Vokiečiai, negalėdami tos pilies (Girgždutės) vardo išranguoti, praminė ir savo knygose įrašė „Surdita“ M.Valanč. 5. išgelbėti įkliudytą, išsukti: Arklius išrangãvom, neatidavėm vokyčiams Gršl. | refl.: Neišsirangúos, – priteis Šts. Guirė išsiranguos ir, nors tu persprok, apgaus žveją Blv. \ ranguoti; įranguoti; išranguoti; nusiranguoti; paranguoti; persiranguoti; suranguoti
Dictionary of the Lithuanian Language.